Agurkų auginimo technologijos

Agurkai yra reikli šilumai, drėgmei bei pakankamam aprūpinimui maisto medžiagomis daržovė. Todėl norint gauti stabilų derlių, agurkus geriau auginti ne lauke, o durpių substrate (rekomenduojame SULIFLOR SF2 gamintojas UAB "Sulinkiai") pavasariniuose polietileno šiltnamiuose. Agurkus galima auginti ne tik dirvoje, bet ir skaldos, žvyro, smėlio, mineralinės vatos ir kokosų plaušų substratuose, maitinant hidroponinių būdu. 

Agurkų sėklos sėjamos į vazonėlius arba daigyklas, pripildytas durpių sub¬starto (rekomenduojame SULIFLOR SF1 gamintojas UAB "Sulinkiai"). Sėklas geriausiai sėti į universalų substratą supakuotą 10 l, 20 l, 70 l, arba 250 l, spec., agurkų seklų auginimui. Optimali temperatūra sėkloms dygti + 24 °C. Sėklos pasėtos į šaltą bei drėgną supuolusią dirvą supūva, agurkų šaknys esant žemesnei negu 10°C temperatūrai nepasisavina maisto medžiagų. Sudygus daigams 3-5 dienas temperatūra sumažinama iki 16-17 °C, kad daigai neištįstų, vėliau temperatūra palaikoma 22-24 °C dieną ir 16-18°C naktį. Agurkų daigai laistomi retai bei gausiai, substratas turi būti drėgnas, bet ne šlapias, nes šlapias substratas labiau atvėsta, jame trūksta oro, silpniau vystosi daigu šak¬nys. Daigai laistomi šiltu (20 °C) vandeniu pirmoje dienos pusėje. Daigai sodinami į šiltnamį turi būti apie 25 cm aukščio su 4-5 tikraisiais lapeliais. Optimaliomis sąlygomis agurkų daigai išauga per 25-30 dienų. Optimali grunto tem¬peratūra šaknų zonoje 18-20°C. Negalint sušildyti grunto bent iki 16°C, agurkų geriau nesodinti. Sodinimo tankumas 2,2 - 2,5 daigo/m2. Daigai sodinami ne giliau kaip augo daigyne. Agurkai nemėgsta staigių temperatūros svyravimų, jiems reikia daug maisto medžiagų ir vandens. Derėjimo metu grunto drėgmė turi būti 70-80%. Optimali oro temperatūra dieną 22-28°C, naktį 18-20°C, santykinė oro drėgmė 80-90%. Optimalus dirvos rūgštingumas pH 6,0 - 6,5. Agurkai nemėgsta padidinto druskingumo - druskų koncentracija (EC) dirvoje neturi viršyti 2 mS/ cm, todėl tręšiami dažnai, bet ne gausiai. Žymiai geresnės sąlygos agurkams augti juos pasodinus į plastmasinius cilindrus, maišus pripildytus durpių substrato (rekomenduojame SULIFLOR SF2 gamintojas UAB "Sulinkiai"), arba šiltnamio gruntą pagerinus 20-30 cm substrato sluoksniu. Tam tikslui naudojamas universalus supakuotas į 70 l, arba spec. agurkų auginimui – 250 l, substratas. Po 4-5 dienų augalai pririšami prie 1,8-2,0 m aukštyje ištemptų vielų. Po 10-12 dienų agurkai apkaupiami iki skiltlapių ir patręšiami. Iki derėjimo tręšiami kas savaitę trąšų tirpalu 8-11-35 – 0,8 kg + kalcio salietra 0,7 kg + MgSO4  - 0,2 kg vienam m3 vandens. Derėjimo metu - 8-11-35 – 1,25 kg + kalcio salietra 0,7 kg + MgSO4  - 0,2 kg vienam m3 vandens. Po liejimo gruntą reikia supurenti, pH azoto rūgšties pagalba privesti prie 6 – 6,5.

Prisilaikant išdėstytų auginimo sąlygų iš 1 m2 gaunamas 25-30 kg trumpa - vaisių agurkų derlius.

Didžiausią žalą iš kenkėjų šiltnamiams padaro voratinklinės erkės, tripsai ir amarai. Efektyviausi insekticidai nuo erkių – NeemAzal T/S, Vertimec 018EC. Prieš agurkų lapų ligas ir netiktąją miltligę naudojami preparatai: Candit, Funguran – OH 50 WP, Infinito, Previcur 607 SL, Topas 100 EC. Jeigu agurkų derėjimo metu stipriai atvėsta, augalai suserga pilkuoju ir baltuoju puviniais. Pažeistos vietos ištepamos kreidos ar kalkių ir fungicidų mišinius: (1:1). Tinka Previcur 607 SL

Pastaba: SĖJANT AR SODINANT AUGALĄ Į DURPIŲ SUBSTRATĄ BŪTINA JĮ SUDRĖKINTI IR GERAI IŠVĖDINTI

Periodiškai reikia atlikti grunto tyrimus ir pagal gautus rezultatus koreguoti tręšimus.

TRAŠŲ NORMOS (mg/l) grunte (substrate):

Augimo fazė   N                          P                          K                          Mg                      Ca

Daigai                 160-170             40-60                  180-220             20-30                  160-190

2 savaitės po sodinimo            170-190             45-50                  230-250             30-40                  170-190

Intensyvus vegetacinis augimas                        190-220             40-45                  250-290             40-45                  180-190

Derėjimas        200-240             40-45                  280-330             40-50                  170-180

Intensyvus derėjimas               Iki 260                40-45                  Iki 350                40-50                  170-180

Ūkanotos ilgos savaitės iššaukia mikroelementų trūkumą, tada reikia papildomai įdėti:

Gryno: Fe – 2 g / 1000 kg

            Mn – 0,6 g / 1000 kg

            B – 0,35 g / 1000 kg

            Cu – 0,15 g

            Zn – 0,33 g

            Mo – 0,05 g

Agurkams reikia didesnės CO2 koncentracijos ore. Jame paprastai yra 0,03% anglies dioksido. Jei koncentracija ore padidėja 5-10 kartų, gerokai pagausėja agurkų derlius, todėl jei yra galimybė paleidžiamos CO2 dujos, kontroliuojant koncentraciją.

Trąšų ir mikroelementų įsisavinimas, priklausomai nuo grunto ( substrato ) pH

PATARIMAI AUGINTOJAMS, AUGINANTIEMS LAUKO AGURKUS

Lauko agurkai – greitai augantys augalai. Jiems reikia daug maisto medžiagų, jie bijo staigių oro temperatūros bei drėgnumo svyravimų ir maisto medžiagų pertekliaus. Todėl į atvirą dirvą juos galima sėti tik šalčiams pasibaigus ir žemei įšilus. Agurkams reikia šviesios, šiltos, nuo vėjo apsaugotos vietos bei puraus, humusingo dirvožemio, kadangi jų šaknims reikia daug oro. Agurkams reikia daug vandens, tačiau per daug drėgmės grunte yra žalinga. Užmirkusiame grunte šaknys negauna oro, sutrinka maisto medžiagų asimiliavimas.

Kadangi agurkai labai jautrūs oro sąlygoms, tai atviroje dirvoje juos geriau sėti juodoje plėvelėje įrėžtose vietose arba lysvėse. Iš pradžių galima papildomai pridengti plėvele ir tunelio formos plėvelės apdangalais. Sėjant agurkus po plokščia folija, reikia labai gerai patręšti dirvą, nes vėliau galima bus tręšti tik skystomis trąšomis per folijoje įrėžtas skyles. Polietileninis mulčas – gera apsaugos priemonė nuo dirvoje plintančių grybų ir nematodų, piktžolių, taip pat nuo maisto medžiagų išplovimo ir vandens išgarinimo iš dirvožemio.

Siekiant išvengti ligų, pagrindinės profilaktikos priemonės – sudaryti agurkams palankias augimo sąlygas, teisingai pasirinkti sėjomainą, ligoms atsparias veisles, laiku naikinti piktžoles, sėti švarią, sveiką, beicuotą sėklą, laikytis agrotechnikos reikalavimų. Dar nėra sukurta biologinių preparatų, kurie apsaugotų lauke auginamus agurkus nuo ligų ir kenkėjų.

Geros augalų apsaugos praktikos (GAAP) rekomendacijose pateikiami agurkų apsaugos būdai nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių.

Dirva ir sėjomaina. Agurkai reiklūs auginimo vietai. Jiems reikia greitai įšylančios, geros struktūros, nesukietėjančiu paviršiumi, humusingos ir daug maisto medžiagų turinčios, vandeniui ir orui pralaidžios dirvos. Dirvos pH turėtų būti 6,5-7,2. Optimalus gruntinio vandens lygis turi būti ne sekliau 80-90 cm. Gausūs derliai išauginami humusingose priesmėlio - priemolio dirvose. Netinka šaltos, sunkios smėlio dirvos. Agurkų negalima auginti po agurkų bei kitų moliūginių daržovių dažniau kaip kas 3-4 metus, nes iškyla grėsmė, kad jie užsikrės tomis pačiomis ligomis ir kenkėjais. Labai geras priešsėlis yra ankštiniai augalai, svogūnai, pomidorai, ankstyvieji kopūstai, bulvės, porai bei javai. Tinkama vieta jiems - laukas, kuriame iš rudens užarti dobilai ar liucerna. Ne toks geras priešsėlis yra vėlyvieji kopūstai ir šakniavaisinės daržovės. Nerekomenduojama sodinti agurkų po kukurūzų bei po pavasarį užartų žiemkenčių, ypač jei didelę jų dalį sudarė rugiai. Agurkai blogai auga šviežiai pakalkintose dirvose.

Tręšimas. Agurkai yra reiklūs maisto medžiagoms. Pradiniame augimo tarpsnyje jiems reikia daugiau azoto ir lengvai įsisavinamo fosforo, o agurkams pradėjus žydėti ir megzti vaisius, sumažėja azoto poreikis, tačiau padidėja kalio. Lauko agurkams reikia 120-170 kg/ha azoto (N), 60-80 kg/ha fosforo (P2O5) ir 180-220 kg/ha kalio (K2O). Reikėtų naudoti kompleksines trąšas, turinčias magnio ir mikroelementų. Fosforo trąšomis tręšiama rudenį arba anksti pavasarį pirmą kartą įdirbant lauką. Apie 80% kalio ir magnio trąšų (tik sulfato pavidalu) lengvose ir vidutinio sunkumo dirvose geriau įterpti ankstyvą pavasarį nei rudenį, o sunkiose, daug organinių medžiagų turinčiose dirvose tręšimą kalio trąšomis galima sujungti su tręšimu fosforo trąšomis rudenį nesibaiminant, kad kalį gali išplauti iš dirvos. Likusią kalio trąšų normą (20%) rekomenduojama įterpti kartu su paskutiniu papildomu tręšimu azotinėmis trąšomis, vėliausiai agurkų žydėjimo pradžioje, nes kalis palankiai veikia vaisių formą, jų kietumą rauginant bei iš dalies apsaugo augalus nuo užmegztų žiedų numetimo streso sąlygomis, taip pat didina jų atsparumą ligoms. Apie 60% azotinių trąšų kiekio įterpiama 10-14 dienų prieš agurkų sėją ar sodinimą, vėliau tręšti pradedama 2-3 tikrųjų lapelių tarpsnyje. Tręšimas azotinėmis trąšomis baigiamas, augalams pradėjus žydėti, nes vėlesnės įterpiamos azoto normos gali lemti vėlyvesnį derėjimą, pabloginti vaisių kokybę, ypač tų, kurie skirti raugimui (atsiranda tuščių ertmių). Reikia atsiminti, kad agurkai labai neigiamai reaguoja į chloridų kiekį dirvoje, todėl nerekomenduojama naudoti kalio chlorido. Agurkai teigiamai reaguoja į tręšimą per lapus, ypač streso sąlygomis, t.y. atvėsus orams, nes tuomet šaknys blogai įsisavina maisto elementus, bei tada, kai augalus pradeda pulti ligos ar kenkėjai. Tręšimas per lapus derinamas su augalų apsaugos priemonėmis.

Sėja. Greitas ir tolygus sėklų sudygimas didžia dalimi lemia auginimo sėkmę. Todėl pirmiausia reikia:

•                          parinkti tinkamą sėjos laiką taip, kad viršutinis dirvos sluoksnis būtų įšilęs iki 12-15oC;

•                          sėklas įterpti į drėgną žemę, o jeigu reikia - ją sudrėkinti ir tą reikia padaryti prieš lauko įdirbimą ir sėją.

Jeigu nesilaikoma šių sąlygų, iškyla grėsmė, kad nesudygusios sėklos ilgai gulės žemėje. O tuomet jos pradeda pūti, ilgai dygsta, daigumas būna silpnesnis ir netolygus. Kartais vėliau pasėtos sėklos sudygsta greičiau už tas, kurios pasėtos per anksti į šaltą žemę. Manoma, kad geriausia sėti tarp gegužės 20 ir 25 dienos, 1,5-3 cm gylyje priklausomai nuo dirvos. Sėklas sėti eilėmis, tarp kurių paliekamas 130-150 cm atstumas, o eilėje agurkai turi augti kas 15 cm. Ankstyvesnį ir gausesnį derlių galima gauti sodinant daigus. Daigai į lauką sodinami birželio 5-17 dienomis. Geriausia daigai prigyja, sodinant apsiniaukusią dieną arba vakare į gerai prilaistytą dirvą.

Augalų priežiūra ir derliaus nuėmimas. Labai svarbus dirvos purenimas, ypač po liūčių ar ilgalaikio lietaus. Kadangi agurkų šaknų sistema yra paviršinė, naudingas ir laistymas, ypač nuo žydėjimo pradžios iki derėjimo pabaigos. Vienkartinė vandens dozė turėtų būti 15-20 mm (150-200 m3 vandens/ha), o laistymo intensyvumas - apie 5-6 mm per valandą. Laistyti reikia anksti ryte, kad neatsirastų lapų nudeginimų, o augalai galėtų per dieną apdžiūti. Vakarinis laistymas skatina ligų vystymąsi, ypač miltligės ir bakterinės dėmėtligės. Jeigu tam tikrais laikotarpiais agurkams trūksta vandens, smarkiai svyruoja temperatūra, žiedai ima kristi, vaisiuose atsiranda tuščių ertmių, jie deformuojasi. Skinant vaisius, reikia nepamiršti pašalinti visus peraugusius, nesveikus bei deformuotus agurkus, kad nebūtų stabdomas likusiųjų augimas. Geriau agurkus skinti ryte arba apsiniaukusią dieną. Karštą dieną nuskinti vaisiai blogiau laikosi, greičiau vysta.

Dabartiniu momentu naudojamos „teipo“ juostos laistymui, per kurias laistomi agurkai, o taip pat papildomai tręšiami, priklausomai nuo gautų dirvos tyrimų. „Teipo“ juostų panaudojimas palengvina priežiūrą, leidžia įterpti trąšas ir chemikalus, kurie stabdo lygų vystymąsi. Derlingumas ir kokybė padidėja iki 30%.