Paprikos auginimo technologija
Paprikos yra vienmetės, šilumą mėgstančios, ilgos vegetacijos (130 – 170 d.) daržovės. Žiedai pavieniai arba auga po du. Vaisiai įvairios formos – cilindriniai, kūgiški, smailėjantys, plokšti, spalvingi – raudoni, geltoni, gelsvai žali, žali, violetiniai, rudi, vaisių svoris – nuo 50 iki 400 g.
Paprika auginama mineralinėje vatoje, kokonų plaušų ir žemės grunto bei durpių substratuose (rekomenduojame SULIFLOR SF2 gamintojas UAB "Sulinkiai").
Apšildomuose šiltnamiuose labai tinka auginti aukštaūges vidutinio vėlyvumo ir ankstyvumo veisles. Nešildomuose polietileno šiltnamiuose, po polietileno priedangomis ar polietileno šiltnamiuose po žalumyninių daržovių ar ankstyvųjų daigų reikėtų auginti ankstyvųjų veislių paprikas. Pastarąsias veisles galima auginti ir lauke šiltoje, saulėtoje, nuo šiaurės vėjo apsaugotoje vietoje.
Sodinti į neapšildomus šiltnamius patartina sėti kovo viduryje. Sėjant į dėžutes vengti pikavimo, nes paprikų šaknų sistema sunkiai atsikuria. Sėklos sėjamos tiesiai į 8 – 10 cm skersmens vazonėlius, pripildytus durpinio substrato (rekomenduojame SULIFLOR SF1 gamintojas UAB "Sulinkiai"). Pasėjus pridengiama plona polietileno plėvele, kad greičiau ir vienodai sudygtų sėklos. Sėjant tiesiai į vazonėlius, 1,5 karto pagausėja šaknų sistema. Durpių pH 6,3 – 6,5.
Dygimo temperatūra 25 – 27 0C, išdygus temperatūra mažinama iki 20 – 22 0C. Auginant daigus, būtina palaipsniui mažinti temperatūrą:
· saulėtą dieną iki 20 – 22 0C,
· apsiniaukusią dieną iki 16 – 18 0C,
· naktį iki 14 – 18 0C, priklausomai nudienos temperatūros.
Dirvos temperatūra turi būti 2 – 3 0C žemesnė už aplinkos temperatūrą.
Kitų medžiagų kiekis substrate turi būti toks:
· N – 150 – 200 mg/l,
· P – 180 – 200 mg/l,
· K – 350 – 400 mg/l,
· Mg – 60 – 100 mg/l,
· Ca – 220 mg/l,
· + mikroelementai.
Palaikyti 80 % substrato drėgmę, kelis kartus išdžiuvusios durpės nebeatgauna visų savybių kas labai nenaudingai įtakoja augalų šaknų sistemos vystymuisi.
Daigai užauga per 60 – 70 dienų. Jie būna apie 20 cm aukščio, turi 6 visiškai išaugusius lapus. Jeigu augalams trūksta maisto medžiagų, juos būtina papildyti daugiakomponentėmis trąšomis, turinčiomis mikroelementų, arba patręšti per lapelius trąšomis, kurių koncentracija neviršija 0,1%.
Paprikos reiklios dirvai, jas patartina auginti derliose priesmėlio ar lengvo priemolio dirvose, jei nėra galimybių, auginama durpėse (rekomenduojame SULIFLOR SF2 gamintojas UAB "Sulinkiai"), papildant 30 – 40 kg/m2 žievės arba pjuvenų. Organinių medžiagų, paruoštame grunte, turi būti ne mažiau nei 30 – 35 %.
Paprikų daigai sodinami 1,1 m pločio lysvėse 2 eilėmis, 40 – 50 cm tarp eilučių ir 35 – 40 cm tarp augalų eilutėse, t.y. 2,8 – 3,0 vnt./m2. Vidutinio aukščio paprikų daigai sodinami į 80 cm pločio lysves 2 eilėmis, 40 cm tarp eilių, 30 – 35 cm eilutėse tarp augalų, t.y. – 5 – 6 vnt./m2. Žemaūgių – 80 cm lysvėse 4 eilėmis, 20 cm tarp eilučių ir 15 cm tarp augalų eilutėje – iki 20 vnt./m2. Į neapšildomus šiltnamius augalai sodinami gegužės pabaigoje, užauga per 60 – 70 dienų.
Saldžiųjų paprikų auginimo periodu rekomenduojami temperatūrų režimai:
· saulėtą dieną iki 24 – 26 0C,
· apsiniaukusią dieną iki 20 – 22 0C,
· naktį iki 18 – 20 0C.
Grunto temperatūra – 20 0C, grunto pH 6,0 – 6,5, drėgmė 60 – 70 %.
Žalingas ir prastas šiltnamių išvėdinimas, pernelyg didelė drėgmė šiltnamyje skatina grybinių ligų išplitimą, prastai apsidulkina žiedai.
Laistyti reikia dažnai, bet negausiai, 2 – 3 kartus per savaitę, nelygu oro sąlygos, geriausia iki pietų. Laistyti vasario – kovo mėn. – 4 – 6 l/m2, balandžio – liepos mėn. – 8 – 10 l/m2, rugpjūčio – rugsėjo mėn. grįžti prie kovo mėnesio laistymo normų.
Nelygu agrocheminių tyrimų rezultatai, augalus tręšti reikia dažniau, bet nedidelėmis dozėmis.
Paprikos genėjimas vykdomas nuo pirmos užuomazgos, esančios ant pagrindinio stiebo. Ant kitų 3 – 5 pagrindinių mazgų paliekamas lapas, užuomazga ir šoninio stiebo dalis. Kuo daugiau stiebų, tuo aukščiau jie turi būti nenuvalomi. Genimų augalų stiebai pririšami prie vertikalių virvių – pritvirtinant kiekvieną augalo stiebų tarp dvigubai ištemptų horizontalių virvių. Žemaūgiai augalai nešildomuose tuneliuose auginami pločiu špalerui (virvės ištempiamos horizontaliai aplink dvi augalų eiles, o nykštukinės veislės – kiekvienai eilei iš virvelių daromos „aštuoniukės“.
Pagrindinio stiebo lapai pašalinami liepos pradžioje, be to, pašalinami nulaužti stiebai, pažeisti vaisiai ir lapai. Kad vaisiai gerai noktų, likus 20 dienų iki paskutinių vaisių nuskynimo, pašalinami vos pražydę žiedai. Viršūnė (stiebo viršūnė virš vaisiaus, kurio dydis prilygsta graikinio riešuto dydį) pašalinama maždaug 6 savaitės prieš augalų sunaikinimą. Pastoviai genimi 2 – 3 stiebai, ant kurių vaisių masė yra 180 – 200 g. Išaugę vaisiai pradeda nokti, šis reiškinys susijęs su vaisiaus spalvos pakeitimu. Vaisių rinkimą pradedama pasiekus prekybinį dydį > 100 gr. (pirmasis rinkimas yra žalių vaisių nuėmimas, kad palengvinti augalui). Jis turi būti kietas, lygaus matinio paviršiaus. Vaisiai skinami su koteliu, kuris nutraukiamas prie „kulniuko“ (prinokęs vaisius nugnybiamas lengvai). Vaisiai laikomi 4 – 5 savaites 7 – 8 0C temperatūroje, prie 85 % drėgmės (tada nesikeičia spalva) dėžėse arba plastikiniuose maišeliuose bei 17 – 18 0C 3 – 4 savaites (galimas sunokimas po nuėmimo, bet spalva žymiai blyškesnė).
Efektyviausias tręšimas yra kartu su drėkinimu, šiam tikslui naudojamas daugiakomponentės trąšų tirpalas, jo sudėtis ir kiekis turi atitikti augalo reikmėms pagal kiekvieną augimo fazę.
Tręšimas per lapus kalcio nitratu pagerina vaisiaus vystymąsi, užkerta kelią puvinio atsiradimui. Pirmas tręšimas atliekamas intensyvias žydėjimo metu, toliau po 14 – 21 dienos, o vėliau – tik atsiradus sutrikimams. Pageidautina, kad tręšimas būtų koreguojamas tik dirvos ir maitinamojo tirpalo chemines analizes.