Pomidorai yra šilumamėgė daržovė, jiems tinka nestatus, su nuolydžiu į pietų pusę šlaitai. Jiems reikia gero apšvietimo, dirva turi būti puri ir derlinga. Geriausiai tinka priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiai, su gerai vandenį praleidžiančiu podirviu.
Tinkamiausi priešsėliai – gausiai mėšlu tręšti agurkai bei kopūstai. Neblogai dera po svogūnų, žirnių, pupelių, morkų ir burokėlių. Netinka auginti po bulvių arba šalia jų. Toje pačioje vietoje arba po bulvių pomidorus sodinti patartina tik po 3 - 4 metų.
Pomidorams tinkamiausias dirvos pH yra 6,0, jie geriau pakenčia, kai pH krypsta į rūgštesnę (pH 5,5) reakciją. Rūgščioje dirvoje pomidorai blogai įsisavina maisto medžiagas (kalį, magnį), o per daug šarminėje blogai vystosi šaknys.
Pomidorams yra vertingiausios organinės trąšos – mėšlas bei kompostas. Mėšle yra ne tik makroelementų ( azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio), bet ir daug mikroelementų.
Fosforo ir kalcio trąšas geriausia išbarstyti prieš rudeninį arimą, galima ir anksti pavasarį, o azoto trąšų pusę normos – prieš pomidorų sodinimą, o kitą pusę – papildomai tręšiant.
Pomidorams dirva mineralinėmis trąšomis tręšiama atsižvelgiant į tai kiek maisto elementų yra joje: 90 – 120 kg N, 90 – 120 kg P2O5, 120 – 160 kg K2O hektarui. Norint paankstinti derėjimą, pomidorai auginami šiltnamiuose.
Pomidorai mėgsta sausesnį, stipriau vėdinamą orą. Palaistytą šiltnamį būtinai išvėdinkite sudarydami skersvėjį. Tada geriau apdžius dirvos paviršius, geriau apsivaisins žiedai, sumažės santykinė oro drėgmė.
Primityviomis krosnelėmis šildoma šiltnamio dirva neįšyla iki 16 – 18 0C ir pasodinti pomidorai neauga. Mažiau rizikuosite pomidorus sodindami nuo kovo vidurio.
Šiltnamiams daigus auginkite 12 – 13 cm skersmens puodeliuose. Prieš pikavimą palaistykite šiltu vandeniu. Sėklas geriausiai sėti į universalų, pomidorų sėklų auginimui, substratą. Dygimo metu palaikykite 22 – 27 0C temperatūrą. Sudygus temperatūrą sumažinkite iki 18 – 20 0C . Kai pomidorai pikantukai išleidžia pirmąjį tikrąjį lapelį, pikuojami į puodelius. Daigai užauga per 50 – 55 dienas.
Pomidorams palankiausia šiltnamio temperatūra:
|
Iki derėjimo |
Derėjimo metu |
Saulėtą dieną |
22 – 24 0C |
24 – 26 0C |
Apniukusią dieną |
18 – 20 0C |
20 – 22 0C |
Naktį |
15 – 17 0C |
17 – 19 0C |
Gruntas |
16 – 18 0C |
18 – 20 0C |
Santykinė oro drėgmė: iki derėjimo 60 – 65 %, derėjimo metu 65 – 70 % .
Daigyne vazonėlius su daigais perdėliokite taip, kad kvadratiniame metre augtų ne daugiau kaip 30 daigų. Laistykite šiltu iki 20 0C vandeniu.
Po gerai derėjusių agurkų pomidorams mėšlo nereikia, užtenka pavasarį patręšti mineralinėmis trąšomis, vidutiniškai po 20 – 30 g/m2 amonio salietros, 50 – 60 g/m2 dvigubo super fosfato ir 50 – 80 g/m2 kalio sulfato. Jeigu šiltnamis eksploatuojamas keletą metų, o į gruntą įterpta durpių (rekomenduojame SULIFLOR SF2 gamintojas UAB "Sulinkiai"), būtinai išberkite po 30 – 50 g/m2 magnio sulfato, tačiau geriausia dirvą įtręšti 800 ÷ 900 kg/ha kompleksinėmis trąšomis ir išfrezuoti. Trąšų kompleksai gali būti 14 – 10 – 25 + mikro; 12 – 11 – 30 + mikro ir kiti.
Pomidorai be kalio blogiau mezga, nevienodai noksta, o vaisiai būna neskanūs. Geriausiai prieš daigų sodinimą bei derėjimo pradžioje padaryti agrocheminį dirvožemio tyrimą ir pagal tai tręšti.
Nepatartina pomidorų ir agurkų auginti tame pačiame šiltnamyje, nes jiems reikalingos skirtingos mikroklimato sąlygos. Agurkams reikia drėgnesnio oro, todėl jų šiltnamiai vėdinami tik viršuje. Pomidorams reikia gero vėdinimo apačioje ir jiems tinka skersvėjis. Vielą daigams ištampykite iš anksto, pagal numatytą sodinimo seką. Vidutinio aukščio pomidorus sodinkite 60 x 30 arba 70 x 30 cm, o aukštaūgius – 70 x 40 cm eilėmis. Išbėrus trąšas gruntą sufrezuokite.
Dvi dienas iki daigų sodinimo šiltnamį palaistykite. Idealiausia sodinti 10 – 12 lapų ir su žydinčia pirmąja keke daigus. Sodinkite iki skiltlapių (giliau negu augo vazonėliuose), ištįsusius sodinkite gulsčiau, dalį stiebo apilkite žemėmis. Sodinimo tankumas – 2,5 /m2. Pasodinus palaistykite visą šiltnamį, uždarykite orlaides, kad susidarytų didesnė santykinė oro drėgmė ir daigai geriau prigytų.
Po 4 – 5 dienų pomidorus špagatu pririšame prie vielų. Vėliau 1 – 2 kartus per savaitę stiebą apsukame aplink špagatą. Pradėjus žydėti, kad geriau užsimegztų vaisiai, du kartus per savaitę stipriai padaužykite vielas, prie kurių pririšti augalai. Žydinčius pomidorus geriausia vibruoti nuo 11 iki 14 val. Galima apdulkinimui naudoti ir kamanes. Vienas aviliukas 500 m2.
Genėti taip, kad pažastiniai ūgliai neužaugtų daugiau kaip 4 – 5 cm. Norint užsiauginti aukščiau derančių ir stambesnių vaisių, augalų viršūnes nuskinkite susiformavus 5 – 6 vaisinėms kekėms.
Dirva turi būti puri, kad prie šaknų patektų oras. Laistykite retai, kas 5 – 7 dienas, bet gausiai ( 10 – 15 l/m2 ), pirmoje dienos pusėje. Stenkitės neaplieti lapų ir stiebų.Tręšiame bechlorinėmis trąšomis. Papildomi tręšimai: iki derėjimo pradžios NPK 14-11-25 (1,2 – 1,5 kg), kalcio salietros ( 0,3 – 0,5 kg ) ir magnio sulfato ( 0,2 – 0,3 kg )/m3 vandens tirpalas. Derėjimo metu NPK 8 – 11 – 35 ( 1,3 – 1,8 kg ) kalcio salietros ( 0,6 – 0,7 ) ir magnio sulfatas ( 0,2 – 0,3 kg ). Bendro trąšų tirpalo pH = 5,8 – 6,3.
Augalų poreikis maisto medžiagoms vegetacijos metu yra skirtingas. Iki vaisių mezgimo reikia mažiau azoto, daugiau fosforo trąšų. Fosforas įtakoja šaknų sistemos formavimąsi. Kai pradeda augti vaisiai reikia daugiau azoto, kai noksta – daugiau kalio trąšų. Kai pradeda formuotis vaisiai, fosforas su kaliu lemia, greitesnį žydėjimą, vaisių nokimą, padidina atsparumą augalų ligoms. Pomidorams yra labai svarbus kalcis, lemiantis vaisiaus išvaizdą, kietumą, turintis įtakos vaisių spalvai ir skoniui. Augalus tręšiant kalciu, jie tampa atsparesni grybinėms ligoms.
Atskirų elementų pasisavinimas priklauso ir nuo apšvietimo: saulėtą dieną augalai daugiau pasisavina azoto, o mažiau kalio, apniukusią – atvirkščiai. Labai svarbu kalio ir azoto santykis. Esant daug azoto, mažai kalio – vaisiai noksta lėčiau, aplink kotelį išryškėja žalia dėmė. Per didelis kiekis kalio, trukdo į augalą patekti magniui. Jo reikia per patį žydėjimą ir derėjimo metu.
Optimalus maisto medžiagų kiekis pomidorams šiltnamių grunte, mg/l
Augimo tarpsnis |
Azotas |
Fosforas |
Kalis |
Kalcis |
Magnis |
Iki vaisių mezgimo |
90 – 120 |
20 - 30 |
160 – 210 |
100 – 200 |
40 – 70 |
Žydėjimo ir derėjimo metu |
120 - 150 |
20 - 30 |
210 - 280 |
200 - 300 |
80 - 100 |
Pirmą kartą pomidorai tręšiami 10 – 12 dienų po pasodinimo. Vegetacijos metu pomidorai tręšiami kas 7 – 14 dienų (atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį dirvoje bei augalų būklę ir augimo tarpsnį). Tręšiant dažnai mažos koncentracijos tirpalais skatinamas vegetatyvinis (lapų masės), o ne generatyvinis (vaisių) augimas.
Kai išryškėja atskirų maisto elementų trūkumas, augalus reikia tręšti vienanarėmis trąšomis.
Pomidorų tręšimo rekomendacijos
(tręšimui vatoje, žemėje keliomis padalomis žemesnės)
Elementai |
Augimo periodai |
Derlius |
||||
Iki pirmos kekės |
Iki žydėjimo 3-čios kekės |
Sužydėjus 3-čiai kekiai iki 5/6 kekės |
Žydėjimas 5/6 – 10/12 kekės |
Vasara |
Ruduo |
|
Tirpalas |
EC |
3,2 / 3,4 |
3,2 / 3,4 |
3,0 / 3,2 |
2,8 / 3,2 |
2,4 / 2,8 |
3,0 / 3,4 |
pH |
5,5 |
5,5 / 5,6 |
5,5 / 5,6 |
5,5 / 5,7 |
5,5 / 5,6 |
5,6 / 5,7 |
Maitinimo tirpalo cheminių elementų miligramai/litre |
||||||
N |
250 |
250 |
240 |
230 |
200 |
210 |
P |
~60 |
~60 |
50 |
~45 |
~45 |
~45 |
K |
~310 |
~330 |
350 - 360 |
380 |
380 |
370 - 380 |
Mg |
~60 |
60 - 65 |
60 |
60 |
~60 |
60 - 70 |
Ca |
260 |
250 |
230 |
220 - 230 |
220 |
210 - 220 |
Fe |
1,5 |
1,5 |
1,8 |
1,5 |
1,5/1,8 |
1,8/2,0 |
Mn |
0,55 |
0,55 |
0,60 |
0,60 |
0,60 |
0,70 |
B |
0,33 |
0,33 |
0,33 |
0,33 |
0,33 |
0,33 |
Zn |
0,33 |
0,33 |
0,33 |
0,50 |
0,50 |
0,65 |
Cu |
0,05 |
0,05 |
0,05 |
0,06 |
0,06 |
0,06 |
Mo |
0,05 |
0,05 |
0,05 |
0,05 |
0,05 |
0,05 |
Substratas |
||||||
EC |
4,0 – 6,0 |
4,0 – 5,0 |
4,0 – 4,5 |
4,0 – 4,5 |
4,0 – 4,5 |
4,5 |
pH |
5,8 / 6,2 |
5,8 / 6,2 |
5,8 / 6,2 |
5,8 / 6,2 |
5,8 / 6,2 |
5,8 / 6,2 |
Rekomenduojamos papildomos pomidorų tręšimas, auginant žemėje ir po plėvele
(Korekcija atliekama pagal tyrimus)
|
Eil.Nr. |
Augalų fazė |
Bechlorės tirpios trąšos |
Kg/1000 litrų vandens |
|
|||
|
1. |
Iki žydėjimo |
8-11-35 + micro Kalcio salietros, MgSO4 |
1 – 1,2 kg 0,7 kg 0,4 kg |
|
|||
|
2. |
Žydi 1 – 2 kekės |
8-11-35 + micro Kalcio salietros, MgSO4 |
1,2 – 1,4 kg 0,7 kg 0,3 kg |
|
|||
|
3. |
3 – 4 kekės |
8-11-35 + micro Kalcio salietros, MgSO4 |
1,3 – 1,6 kg 0,6 kg 0,3 kg |
|
|||
|
4. |
5 – 10 kekių |
8-11-35 + micro Kalcio salietros, MgSO4 |
1,5 – 1,8 kg 0,7 kg 0,3 kg |
|
|||
5. |
Virš 10 kekių |
8-11-35 + micro Kalcio salietros, MgSO4 |
1,4 – 1,6 kg 0,7 kg 0,3 kg |
|||||
Yra keli pomidorų formavimo būdai:
a) Vertikalus špaljerai su viena ar dviem viršūnėmis,
b) Augalų nuleidimo sistema, kai pomidoro augalo ilgis sezono pabaigoje ( spalio mėn. ) pasiekia 10 – 15 m ir be lapų esantis stiebas remiasi į 50 – 60 cm aukštyje įrengtą atraminį tinklą.
Antras svarbus pomidorų priežiūros būdas – augalų lapų šalinimas. Ant pomidoro paliekama 15 – 17 arba 20 lapų. Lapą palenkiant į viršų, po to į apačią nulaužiame palikdami 1 – 2 cm ilgio kotelį, kuri nudžiūsta ir neleidžia pilkajam pūviniui patekti į stiebą. Kiekvieną pomidorų vaisių kekę „maitina“ 2 – 3 po ja esantys lapai. Per savaitę nulaužiami 3 – 5 lapai, tačiau vienu metu ne daugiau kaip 2 – 3, paliekant apatinį lapą po keke.
Pomidorų derlius imamas 2 – 3 kartus per savaitę. Jie laikomi 10 – 12 0C temperatūroje iki 75 – 80 proc. drėgmėje maždaug 2 savaites, jeigu jie atvežti į sandėlį saugyklą dar rausvi. Raudonesni laikomi 8 – 10 0C temperatūroje, tačiau 3 – 7 dienas. Pomidorų negalima laikyti vienoje patalpoje kartu su obuoliais, kurie išskiria etileną, o jis pagreitina pomidorų nokimą.
Pomidorai gali sirgti daugybe ligų. Šiltnamiuose – fitoflora, pilkasis puvinys, bakteriozė ir kitomis. Geriausia apsauga nuo vytulio, virusų ir lapų rudojo pelėsio yra šioms ligoms atsparių hibridinių veislių auginimas.
Iš kenkėjų daugiausia žalos padaro baltasparnis, erkė, tripsai ir kiti. lauke – bulvinis lapgraužis. Svarbu nepamiršti po derliaus nuėmimo šiltnamių dezinfekcijos.